Antanas-Maceina

 

 

„Žmogus yra kūrėjas. Žmogaus kūrybiškumas yra pagrindinė jo žymė. Tai pirmykštis jo būtybės pradas, kuriame glūdi visi kiti pradai“.

Antanas Maceina

 

 

Tatjana Maceinienė:
  

  „Šis Maceinos teiginys, kuriuo jis apibūdina žmogų,pirmiausia taikytinas jam pačiam. Išties būtų sunku rasti kokį nors kitą tinkamesnį jam apibūdinimą. Antanas Maceina buvo kūrėjas tikrąja šio žodžio prasme: būtent kūrybiškumas buvo „pagrindinė jo žymė“. O kūryba buvo pagrindinis Maceinos nusiteikimas ir principas. Norint tuo įsitikinti, reikia tik įdėmiai paskaityti jo gyvenimo bei jo raštų puslapius, įsiklausyti į jo poeziją...


tatjanamc      <...> Tačiau, nors kurti ir filosofuoti žmogų yra „apsprendusi pati jo prigimtis“ ir mes visi daugiau ar mažiau dalyvaujame kūrybiniuose procesuose ir filosofuojame, toli gražu ne kiekvieną iš mūsų galima pavadinti kūrėju, filosofu, poetu... Maceina tapo kūrėju plačiąja šio žodžio prasme. Jis tapo filosofu–kūrėju, „teologu–kūrėju“, kaip jį pavadino kunigas Stasys Yla, poetu... Daugelis netampa...


     Nes žmogus kaip asmuo negali būti kūrėjas, juo gali tapti tik žmogus asmenybė. Pasak Maceinos, kiekvienas žmogus yra asmuo, bet ne kiekvienas – asmemybė. „Asmuo yra žmogiškosios būtybės pagrindas, tuo tarpu asmenybė yra didesnis ar mažesnis jos galių išsiskleidimas.

      <...> Žmogus kaip asmuo nėra matuojamas nei jo galiomis, nei jo veikmenimis, o tik tuo, kad jis yra Aš – toks pat kaip ir visi kiti Aš“. Vadinasi, asmenybė matuojama jos galiomis, tiksliau, savo „galių Išsiskleidimu“. O tai yra tam tikras rezultatas. Kūrybinių galių Išsiskleidimo rezultatas – kūriniai. Taigi tapdamas asmenybe, Maceina tapo kūrėju...


      Kiekvienas žmogus, t. y. kiekvienas asmuo kuria, bet ne kiekvienas sukuria, lygiai taip pat kaip ir filosofuodamas ne kiekvienas sukuria filosofiją. <...> Maceina sukūrė filosofiją, kurioje atsispindėjo visas jo mąstymas ir visas jo veikimas... Tai reiškia, kad jis sukūrė asmeninę, todėl – savitą filosofiją... Filosofija juk yra asmens buvimo apraiška. „Buvojame taip, kaip filosofuojame“, – teigė Maceina. „Filosofijos ir žmogaus būvio vienybė yra lygiai tokia pat ankšta, kaip filosofijos ir asmens (išskirta mano – T. M) vienybė“. Tad norėdami suprasti patį filosofą, jo asmenybę, mes turime ieškoti rakto jo filosofijoje, kuri visada, pasak Maceinos, yra biografinė. Anot jo, neasmeninės filosofijos negali būti. <...>


     Taigi norint suprasti Maceinos asmenybę, pirmiausia reikia susipažinti su jo filosofija, su jo kūryba apskritai, nes žmogus kaip kūrėjas atsiskleidžia tik savo kūryboje. Tad jei norime „paregėti“ kūrėją filosofą giliausioje jo paties tikrovėje, mes neturime būti „suvedžioti“ kasdienės jo būties, nes kasdienybė, būdama „gilus prapuolimas pasaulyje“, jo neatskleidžia. Jį atskleidžia tik jo kūriniai – jie kalba aie jį, liudija, apreiškia, garbina arba pasmerkia...“

(iš knygos Tatjana Maceinienė  „Išmintis, gimusi kančioje. Antanas Maceina: Gyvenimas ir kūryba“)

Interneto žinynai, enciklopedijos

https://lt.wikipedia.org/wiki/Antanas_Maceina

http://www.enciklopedija.lt/antanas-maceina/

http://lietuvai.lt/wiki/Antanas_Maceina

1. XXI amžius

2. Bernardinai

3. DRAUGAS.ORG

4. LituanistikaDb.lt

 

Atnaujintas 2003 m. vasario 12 d.

Atminties dedikacija filosofui Antanui Maceinai

Lina KLUSAITĖ

Dar būdamas jaunas, A.Maceina pajuto amžinųjų vertybių ilgesį. 1924 metais Prienų „Žiburio“ gimnazijoje baigęs penkias klases, jis nusprendė stoti į Vilkaviškio vyskupystės Gižų kunigų seminariją. Tačiau pasimokęs joje dvejus metus ir paklausęs rektoriaus patarimo, iš jos išstojo. Smalsus, pažinimo link besiskverbiantis jaunuolis nuolat kėlė klausimus.

Atnaujintas 2003 m. kovo 12 d.

„Žmogus yra vienas ir vieningas...“
Iš Antano Maceinos laiško, rašyto prel. Pranciškui Jurui 1951m. spalio 1 d.

Negalėdami padėti gėlių sausio 27 dieną, per 95-ąsias gimimo metines, ant iškilaus filosofo, poeto, mąstytojo Antano Maceinos kapo, jo pagerbti, prisiminti ir nusilenkti būrys panevėžiečių vasario 8 dieną susirinko į G. Petkevičaitės – Bitės viešosios bibliotekos galeriją “2 –asis aukštas”. Šventę praturtino atvykęs filosofo sūnus Saulius su žmona Tatjana, kuri įsimylėjusi A.Maceinos kūrybą. T.Maceinienė nėra niekada gyvenime mačiusi A. Maceinos. Bet ji išvaikščiojo gimtąsias jo pievas ir panemunę, įsigyveno į kūrinius ir laiškus, lesiojo įvairius gyvenimo trupinėlius – visa, kas susiję su filosofo gyvenimu. Dabar ji audžia didžiulę maceiniškos šviesos pilną drobę, kuria gobia lietuvišką krikščionišką filosofiją.


Atnaujintas 2007 vasario 14 d.

Prisimenant žymųjį filosofą Antaną Maceiną  

Giedrius GRABAUSKAS,  

istorikas

Šįmet sukanka 20 metų, kai mirė filosofas Antanas Maceina. Šį mąstytoją pagrįstai galime vadinti vienu iškiliausių lietuvių filosofų. 

A. Maceina – pranokęs savo laikmetį

Iškilaus ir labai produktyvaus filosofo A. Maceinos 100-ųjų gimimo metinių proga atmintyje iškilo prisiminimų apie šį nepaprastą teologą ir filosofą. Pamenu, kad apie 1975-1980 metus, tuo tikėjimo bei tautinių vertybių persekiojimo laiku, pozityvią krikščioniško mąstymo įtaką patyriau skaitydamas A. Maceinos knygas ir straipsnius, kurie buvo publikuojami periodiniame leidinyje „Židinys“. Šis žurnalas buvo aukšto krikščioniško, kultūrinio ir istorinio lygio, leidžiamas prieš Antrąjį pasaulinį karą. Kun. Vytenis Vaškelis


Atnaujintas 2008 sausio 30 d.

Žymaus filosofo jubiliejus

Antano Maceinos 100-osioms gimimo metinėms

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Antanas Maceina – neabejotinai vienas žymiausių lietuvių filosofų, ryškiausia asmenybė religijos filosofijos srityje, be to, išleidęs ir keletą poezijos rinkinių.

Atnaujintas 2008 vasario 1 d.

Lietuvių garsiausias filosofas, teologas, poetas

Antano Maceinos (Jasmanto) 100-osioms gimimo metinėms

Vyskupas Jonas Kauneckas

Dieve,

taip, Dieve, prieš rašydamas apie Antaną Maceiną turiu melstis.

Dėkoju, Dieve, Tau, kad davei lietuvių tautai ir pasauliui tokį nuostabų genijų-kūrėją!

Jei Tu, Dieve, būtum davęs pasauliui tik pranašus, savo Sūnų, Šventąjį Raštą ir dar pridėjęs Antaną Maceiną, tai jau galima sakyti, kad Tu jau nepaprastai, be galo apdovanojai pasaulį! Nes filosofo A. Maceinos asmenyje taip ryškiai atsiskleidžia Tavo beribiškumas.


Atnaujintas 2008 vasario 16 d

Prisilietęs prie žmogaus sielos gelmių

Alfas PAKĖNAS

Reikšmingiausias lietuvių filosofas. Pirmasis, kuris filosofavo tikrai lietuviškai. Lietuviškų filosofinių terminų kūrėjas. Poetas filosofijoje ir filosofas poezijoje. Taip kalbama ir rašoma apie Antaną Maceiną, kurio 100-ojo gimtadienio minėjimas Juozo Tumo-Vaižganto muziejuje sutraukė daugybę kauniečių. Daugelis net prisipažino mėgstantys ir mylintys šį žmogų. Pasiilgstantys jo žodžio – filosofinio ir poetinio.


ALVYDAS JOKUBAITIS. TAUTA IR VALSTYBĖ: ANTANO MACEINOS ŠIMTMEČIUI

„Tauta ir valstybė“ yra vienas labiausiai ginčytinų Antano Maceinos straipsnių. Dabartinius skaitytojus gąsdina teiginiai, kad „kova su svetimšalių gaivalais turi gilios prasmės“, jog „mažumos tautinėje valstybėje visada yra svetimas kūnas“ arba kad jos „gali naudotis visomis tautiečių teisėmis, bet negali turėti tų pačių privilegijų kaip tautiečiai“. Bijoma Maceinos teiginio, kad „pirmas tautinės valstybės bruožas yra josios totalumas“ (Maceina A. Raštai. T. XII. Vilnius: Margi raštai, 2007. P. 52-62)

Akstinas pasirinkti šitaip suformuluotą pranešimo temą yra paradoksas, atsiskleidžiantis mėginant įvertinti A. Maceinos asmens bei jo kūrybos vietą ir statusą mūsų intelektualiniame ir apskritai kultūros gyvenime. Viena vertus, atkūrus nepriklausomybę mąstytojas tam tikra prasme sugrįžo į Tėvynę. Baigiama leisti solidi daugiatomė jo raštų rinktinė. Įvairiuose šaltiniuose – spausdintiniuose ir internetiniuose – galima rasti daug publikacijų, vienaip ar kitaip nušviečiančių A. Maceinos gyvenimą ir jo skelbtas idėjas. Taigi dėmesio šiam iškiliam lietuvių mąstytojui ir kultūros žmogui tarsi netrūksta.

ANTANAS MACEINA APIE MEILĘ: LAIŠKAI, EILĖRAŠČIAI, PASVARSTYMAI

Tatjana Maceinienė. Žmogui gera būti tik meilėje: Antanas Maceina apie Meilę: laiškai, eilėraščiai, pasvarstymai. – Vilnius: Margi raštai, 2009, 175 p.

Knygoje pirmą kartą spausdinami A. Maceinos jaunystės laiškai savo būsimai žmonai Julijai Tverskaitei, dar VDU Teologijos fakulteto studentei. Įdomu tai, kad kaip tik tuo metu, studijuodamas Liuveno universitete, A. Maceina rašė studiją apie moterystę „Mysterium magnum“. Taigi dėstydamas teorinius moterystės pagrindus jis galėjo praktiškai juos patikrinti savo asmenine patirtimi. Šitai aiškiai liudija visi A. Maceinos laiškai sužadėtinei.

ANTANAS MACEINA. DABARTINIAI MŪSŲ RŪPESČIAI

Mes nepolitikavome, nepolitikuojame ir nepolitikuosime. Mes nesidomime jokia partine politika. Bet mes esame žmonės, esame piliečiai, esame lietuviai! Mes turime pažinti svarbiausius žmonių sugyvenimo ir bendradarbiavimo dėsnius, turime pažinti šių dienų visuomenės santvarką ir savos tautos reikalus. Jeigu mes gimnazijose mokomės literatūros, kalbų ir matematikos, jeigu visa tai priklauso prie bendro išsilavinimo, tad ar bus visapusiškai išsilavinęs tas moksleivis, kuris žinos visų poetų gimimo ir mirties metus, visus lotynų kalbos netaisyklingus veiksmažodžius, visas geometrijos ir algebros formules, bet nežinos visuomeninio gyvenimo santvarkos dėsnių. 

ANTANAS MACEINA. KAS YRA KRIKŠČIONYBĖ: ŽODIS AR GYVENIMAS?

Visi esame girdėję šiuos du garsiu senovės vardu: Demostenio graikuose, Cicerono romėnuose. Abu jie buvo dideli kalbėtojai. Abiejų kalbos žavėjo žmones. Abu jie išliko Vakarų sąmonėje ligi pat šių dienų. Ir vis dėlto koks didelis tarp jų yra skirtumas! Senovinis padavimas pasakoja, kad po Demostenio kalbų žmonės šaukdavo: „Mušt Pilypą“. Mat, jis raginęs graikus išeiti į karą su Makedonijos karaliumi Pilypu. Po Cicerono kalbų, kurias jis sakė Romos senate, klausytojai skirstydavosi kalbėdami: „Kaip dieviškai Ciceronas kalbėjo!“ Sakykime, kad tai legenda. Bet joje glūdi gili prasmė. Ji mums atskleidžia tragišką skirtumą tarp gyvenimo ir žodžio. Tiksliau sakant, tarp žodžio, virtusio gyvenimu, ir žodžio, pasilikusio žodžiu.

KĘSTUTIS K. GIRNIUS. MACEINOS „TAUTINIS AUKLĖJIMAS“

 
Praėjusį mėnesį pirmą kartą perskaičiau Antano Maceinos knygą Tautinis auklėjimas (toliau TA). Šis beveik 300 puslapių darbas, Maceinos daktaro disertacija, išvydo pasaulio šviesą prieš 80 metų. Knyga buvo parašyta labai greitai, praėjus vos dvejiems metams po universiteto baigimo, Maceinai dar studijuojant užsienyje. Pats Maceina pažymi, kad „studijoms užsienyje skirti metai (1932—1935) prabėgo beskaitant ir berašant“. „Visur buvau […] „laisvas klausytojas“, gerokai tingus paskaitoms lankyti, užtat gana uolus sėdėti bibliotekose“. Tad pats Maceina prisipažįsta iš dalies buvęs savamoksliu filosofu.

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Prof. Vytauto Radžvilo pranešimas, skaitytas ateitininkų rengtoje konferencijoje "Antano Maceinos fenomenas", vykusioje 2008 m. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

V. Radžvilas - A. Maceinos kūrybos klausimu. I dalis

V. Radžvilas - A. Maceinos kūrybos klausimu. II dalis

A.Maceinos 100 metų jubiliejus, minėjimas Vilniuje, Bernardinų bažnyčioje 2008 m.

A.Bumblausko pokalbis su V.Radžvilu, A.Jokubaičiu apie Antaną Maceiną