Vilnius
„Mintis "
1994
Serija leidžiama nuo 1987 m.
Sudarė
ANTANAS RYBELIS
Redagavo
RIMA DULKINIENĖ
ISBN 5-417-00572-6 © Sudarymas — Antano Rybelio, 1994
SUDARYTOJO PASTABOS
Didžiausią A. Maceinos filosofinės kūrybos dalį sudaro darbai, kuriuose svarstomi religiniai būties klausimai. Jiems skirta net keletas stambių studijų ciklų, kurie paskelbti A. Maceinos „Raštų" III— V tomuose. Tačiau tai buvo arba literatūros kūrinių religinės interpretacijos, arba religinio gyvenimo bei religinės praktikos aktualijų apmąstymai.
Šiame „Raštų" tome spausdinami teoriniai religijos filosofijos darbai, kuriuos sudedami į vieną vietą siekėme išryškinti A. Maceinos religinės filosofijos sistemą ir jos specifiką, nusakytą veikale „Religijos filosofija". Ji konstruojama pagal „veiksmo ir atoveiksmio" principą — Dievo slinktis (veiksmas) žmogaus link ir žmogaus slinktis (atoveiksmis) Dievo link. Religijos Dievo slinkčiai žmogaus link ir skirta „Religijos filosofijos" I dalis (išleista 1976 m. Putname; antras fotografuotinis leidimas išleistas Vilniuje 1990 m.). Antroji jos dalis turėjo būti skirta žmogaus slinkčiai Dievop, tačiau A. Maceina neįgyvendino savo sumanymo. Iš dalies šios problemos analizę kompensuoja studija „Dievas ir laisvė" (išleista 1985 m. Čikagoje). O trečiasis veikalas „Ora et labora" (išleistas 1987 m. Perudžijoje) skirtas kulto filosofijai, kuri tarsi ir užbaigia A. Maceinos religijos filosofijos sistemą, parodydama žmogaus apsisprendimą religijos Dievo atžvilgiu. Tuo kaip tik realizuojama ir suaktualinama religija bei įprasminama žmogaus būtis.
Kaip ir kituose „Raštų" tomuose, A. Maceinos darbų kalba neredaguota — tik ištaisytos korektūros klaidos, sudabartinta rašyba ir skyryba, suvienodinta tikrinių vardų rašyba bei įvairios nuorodos. Visų tome spausdinamų veikalų bibliografinės išnašos pateiktos tomo pabaigoje ir suredaguotos pagal dabar Lietuvoje vartojamą bibliografinių nuorodų standartą.
RELIGIJOS FILOSOFIJA
Pratartis 7
Įvadas. RELIGIJA IR JOS FILOSOFIJ A 9
1. Religija kaip atoveiksmis 13
a. Religijos nuovoka 13
b. Religijos vardo reikšmė 15
2. Religija kaip santykis 21
a. Santykio dvipoliškumas 21
b. Ontologinė religijos pusė 23
c. Antropologinė religijos pusė 28
3. Religijos filosofijos klystkeliai 31
a. Dievo metafizika 32
b. Religijos fenomenologija 37
4. Religijos filosofijos pobūdis 44
a. Metafizika ir ontologija 44
b. Religijos filosofija kaip ontologija 47
c. Religijos filosofijos apimtis ir metodas 50
5. Religijos filosofija ir apreiškimas 52
a. Apreiškimas kaip filosofavimo akiratis 53
b. Apreiškimas kaip idėjinis turinys 56
Pirmas skyrius. RELIGIJOS DIEVO SAMPRATA 62
1. Garbinimas kaip tikrojo dievo mastas 63
a. Teocentrinis garbinimo pobūdis 64
b. Niekybės sąmonė garbinime 68
c. Žmogaus atsitiesimas garbinime 70
2. Dievas kaip rūšies savimonė 73
a. Dievo ir žmogaus tapatybė 74
b. Religija kaip žmogaus santykis su savimi pačiu ... . 80
c. Religijos be Dievo negalimybė 83
3. Dievas kaip vertybė ir prasmė 87
a. Dievo idėja kaip vertė 88
b. Dievo mirtis vertiniame jo mąstyme 92
c. Dievo klausimas kaip prasmės klausimas 95
d. Dievo kaip prasmės kritika 97
4. Dievas kaip neasmeninį tikrovė 101
a. Dievo kaip tikrovės prasmė 101
b. Asmeninio ir neasmeninio pradų įtampa 103
c. Visata kaip Dievas 106
d. Paslaptis ir absoliutas kaip Dievas 111
e. Neasmeninio Dievo negalimybė 117
5. Dievas kaip kitas Aš 120
a. Dviejų Aš santykiausena 121
b. Dievo kaip kito Aš apraiškos 124
c. Žmogaus atoveika į Dievą kaip kitą Aš 127
d. Teigiamoji Dievo kaip kito Aš pergalė 132
6. Dievas kaip manasis Tu 136
a. Kito Aš virtimas Tu 137
b. Abipusis Dievo ir žmogaus atsidavimas 140
c. Dievo atsidavimas kaip manęs kūrimas 144
d. Dievas kaip meilė 148
e. Dievo apsireiškimas žmogui 154
f. Meilės santykio virtimas bendruomene 158
Antras skyrius. RELIGIJOS DIEVAS KAIP KŪRĖJAS 163
1. Kūrimo idėjos pobūdis 164
a. Pasaulis kaip Dievo ištaka 165
b. Pasaulis kaip Dievo žiedinys 171
c. Priekaištai kūrimo idėjai 177
2. Ontologinės kūrimo prielaidos 186
a. Nebūtis kaip kūrimo erdvė 187
b. Nebūties mąstymo sunkenybės 182
c. Nebūties įgalinimas 200
3. Kūrimas kaip buvimo teikimas 206
a. Kūrimo apibrėžtis 207
b. Kuriamojo veiksmo savybės 210
c. Pirmavaizdžių teorija 216
d. Pirmavaizdžių teorijos vertė 222
4. Kūrimas kaip Dievo kenozė 227
a. Kenozės sąvoka 228
b. Kenozės pagrindas 233
c. Kenozės svarba Dievo pažinimui 239
Užsklanda. PEREINANT Į ŽMOGAUS ATOVEIKSMĮ 246
DIEVAS IR LAISVĖ
Pratarmė 251
I. LAISVES SAMPRATA 254
1. Laisvės esmė 256
2. Laisvės subjektas 262
3. Laisvės objektas 268
II. LAISVES VYKDYMAS 278
1. Laisvė ir būtinybė 279
2. Laisvė kaip žmogaus kenozė 288
3. Dievas ir laisvė 295
4. Laisvė ir ateizmas 303
5. Blogis ir laisvė 309
6.Kaltė ir laisvė 323
Užsklanda. KRISTUS IR LAISVE 338
RETESNIŲ LIETUVIŠKŲ ZODZIŲ PAAIŠKINIMAS 311
ORA ET LABORA
Įvado vietoje 349
Pirmas skyrius. KRIKŠČIONYBĖS KELIAS Į TAUTĄ 355
1. Neišspręstas klausimas 356
2. Krikščionybė kaip žmogaus ieškojimas 358
3. Krikščionybės istoriškumas 361
4. Visuotinumo nesėkmė istorijoje 362
5. Aprėžtumo persvara istorijoje 366
6. Tautos krikšto problema 369
7. Religija kaip kultūros nešėja tautai 373
8. Tautybės virtimas mesianizmu 376
9. Religijos virtimas tautybe 381
Antras skyrius. EVANGELIJA IR KULTŪRA 385
1. Nelaiminga perskyra 385
2. Askezės traukimasis nuo pasaulio 389
3. Kultūra kaip tarnaitė 394
4. Mortos ir Marijos prasmė 399
Trečias skyrius. KRIKŠČIONIŠKOJI MALDA 404
I. MALDOS PRASMĖ 406
1. Prieiga prie maldos 406
2 . Maldos pagrindai 409
3 . Žodis maldoje 41 3
4. Maldos vyksmas 417
II. MALDOS FORMOS 422
1. Garbinamoji mald a 422
2. Prašomoji malda 430
3. Dėkojamoji malda 437
III. MALDOS NAMAI 443
1. Šventyklos kilmė 444
2. Šventyklos pobūdis 448
3. Šventykla kaip simbolis 450
Ketvirtas skyrius. VIENUOLINIO GYVENIMO PRASMĖ ... . 455
1. Vienuolynas kaip skirtina būsena 456
2. Evangelinių patarimų pobūdis 458
3. Neturto eschatologija 460
4. Skaistybės eschatologija 462
5. Klusnumo eschatologija 465
6. Vienuolio vaidmuo išganymo istorijoje 468
7. Vienuolynų krizės priežastis 472
NUORODOS 472
Sudarytojo pastabos 496
Lotyniškų posakių bei žodžių žodynėlis 497
Vardų rodyklė 499
Serija ,,Iš Lietuvos filosofijos palikimo "
Antanas Maceina
RAŠTAI, t. 7
Religijo s filosofija
Sudarė Antanas Rybelis
Redaktorė Rima Dulkinienė
Dailininkas Sigitas Šniras
Meninis redaktoriu s Romas Dubonis
Techninė redaktorė Danutė Navickienė
Korektorės : Marijona Rėzienė, Irena Čupalienė
SL 255. 1994 10 03. 30,94
apsk. leidyb. 1. Tiraža s 2000 egz . Užsakyma s 1653.
„Minties " Leidykla, Z.
Sierakausk o 15, 2500 Vilnius .
Spaudė valstybin ė „Aušros " spaustuvė , Vytaut
o pr. 23, 3000 Kaunas .
Kaina sutartinė
Maceina A.
Ma3 2 Raštai.—V. : Mintis , 1990.—51 2 p.—(I š Lietuvos filosofijos palikimo :
LFP) .
T. 7: Religijos filosofija / Sudarė A. Rybelis.— 1994.—
510 p.: portr.— Bibliogr.: p. 474—495.—Vardų r-klė: p. 499—
506.—ISB N 5-417-00672-6.
Septintajame „Raštų" tome spausdinami teoriniai A. Maceinos religijos
filosofijos veikalai: „Religijos filosofijos" pirma dalis, studija „Dievas ir
laisvė" ir „Ora et labora", skirtas kulto filosofijai. Šiais veikalais
užbaigiama A. Maceinos religijos filosofijos sistema.