ANTANAS MACEINA

RAŠTAI
VIII

PEDAGOGIKOS FILOSOFIJA

Vilnius
Mintis

UDK 1 (474.5)
Ma-32

Knygos leidimą parėmė
Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija


Serija leidžiama nuo 1987 m.


Sudarė
ANTANAS RYBELIS


Redagavo
VITA MALINAUSKIENĖ

ISBN 5-417-00825-7                         © Sudarymas - A. Rybelio, 2002

REDAKCINĖS IR BIBLIOGRAFINĖS PASTABOS

      Savo mokslinę veiklą A. Maceina pradėjo kaip tik pedagogikos teorijos studijomis. Per du kartus pasimokęs kunigų seminarijoje bei Kauno Vytauto Didžiojo universitete, 1932-1935 m. Liuveno, Fribūro (Šveicarija), Strasbūro (Prancūzija) ir Briuselio (Belgija) universitetuose jis daugiausia gilinosi į pedagogikos mokslus. 1934 m., vadovaujamas prof. St. Šalkauskio, jis parašė ir apgynė filosofijos daktaro disertaciją „Tautinis auklėjimas", kuri tais pačiais metais Kaune buvo išleista atskira knyga. Po metų A. Maceina parengė habilitacinį privatdocento darbą „Ugdomasis veikimas", kurį taip pat sėkmingai apgynė. Kai kurie šio darbo skyriai, fragmentai buvo paskelbti to meto periodinėje spaudoje - žurnaluose „Lietuvos mokykla", „Logos", „Naujoji Romuva", „Tiesos kelias", „Židinys", - tačiau ištisai atskiru leidiniu iki šiol jis nebuvo išleistas.

      1935-1940 m. Kauno universiteto Teologijos-filosofijos fakultete dėstydamas įvairius pedagogikos bei filosofijos kursus, be kitų darbų, A. Maceina buvo sumanęs parengti išsamią trijų tomų „Pedagogikos istoriją" su pasaulio pedagogikos klasikos vertimų fragmentais. Tačiau 1939 m. išleidęs pirmąjį jos tomą, apimantį pedagogikos istoriją nuo seniausių laikų iki Renesanso epochos, matyt, dėl politinių Lietuvos gyvenimo permainų A. Maceina pasinėrė į socialinės ir religinės filosofijos studijas ir šio sumanymo nerealizavo. Vėliau, gyvendamas emigracijoje, A. Maceina jau nebegrįžo prie pedagogikos problemų tyrinėjimų.

      Tai, ką A. Maceina yra parašęs pedagogikos teorijos, auklėjimo ir ugdymo filosofijos klausimais prieškario metais, sunku būtų sutalpinti į vieną tomą. Vis dėlto į šį, aštuntąjį, jo „Raštų" tomą mėginta sudėti visa, kas yra jo parašyta pedagogikos temomis. Pirmąją tomo dalį sudaro reikšmingiausias šios srities veikalas „Tautinis auklėjimas", kuris iki šiol yra nepraradęs savo aktualumo, vertės ir įtaigumo. Antroje tomo dalyje, sąlygiškai pavadintoje „Ugdymo filosofija", spausdinami beveik visi reikšmingesni pedagoginiai straipsniai ir studijos, paskelbtos prieškario periodinėje spaudoje. Daugelis jų yra didesnės ar mažesnės dalys, skyriai, fragmentai ir rankraštyje likusios habilitacinės disertacijos „Ugdomasis veikimas" (kitaip „Pedagoginio akto fenomenologinė analizė").

      Už šio „Raštų" tomo ribų liko tik „Pedagogikos istorijos" pirmas tomas, kuris prieš dešimt metų buvo pakartotinai paskelbtas „Šviesos" leidyklos išleistame A. Maceinos „Pedagoginių raštų" tome „Pedagogikos klasikos" serijoje. Tad dėl ribotos apimties čia A. Maceinos „Pedagogikos istorija" pristatoma tik jos įvado paskelbimu.

      Rengiant šį tomą spaudai buvo laikomasi tų pačių principų kaip ir kituose iki šiol išleistuose A. Maceinos „Raštų" tomuose. Įtaigiai, sklandžia, beveik taisyklinga lietuvių kalba parašyti A. Maceinos darbai iš esmės neredaguojami, apsiribojama tik elementarių rašybos bei korektūros klaidų taisymais pagal dabartinės lietuvių kalbos normų reikalavimus, o leksinių ir gramatinių formų taisymų vengiama. Stengtasi suvienodinti netranskribuotų tikrinių vardų rašybų, bibliografinių nuorodų pateikimą, tačiau pačios bibliografinės nuorodos išnašose paliktos tokios, kokias jas pateikė autorius.

      Ideologiniai šių dienų pedagogikos pagrindai - spausdinama iš Lietuvos Katalikų Mokslo Akademijos „Suvažiavimo darbų" II tomo (Kaunas, 1937, p. 159-194).

      Lavinimas ir auklėjimas - spausdinama iš: Lietuvos mokykla, 1936, nr. 1, p. 14-28.

      Kur krypsta dabartinis ugdymas? - spausdinama iš: Židinys, 1934, nr. 12, p. 562-567.

      Pedagoginio vitalizmo problema - spausdinama iš: Židinys, 1935, nr. 5/6, p. 535-549. Pastaboje prie šio straipsnio autorius rašo, jog čia bando plačiau išplėtoti straipsnyje „Kur krypsta dabartinis ugdymas?" išdėstytus teiginius apie vitalinę pedagogiką. Čia A. Maceina pabrėžia: „Pedagoginį vitalizmą autorius laiko charakteringiausia dabartinio ugdymo apraiška ir sykiu dideliu pavojumi tikrajam ugdymui".

Pedagoginio santykiavimo problema spausdinama iš: Lietuvos mokykla, 1937, nr. 1, p. 1-9.
Ugdytojas ir ugdytinis - spausdinama iš: Logos, 1935, nr. 2, p. 97-124.
Ugdymas kaip kūryba spausdinama iš: Lietuvos mokykla, 1938, nr. 1, p. 3-19.
Ugdymo santykis su kultūra - spausdinama iš: Židinys, 1937, nr. 1, p. 105-106.
Vaisingasis momentas ugdyme - spausdinama iš: Lietuvos mokykla, 1938, nr. 10, p. 561-568.
Tautinis auklėjimas mokykloje - spausdinama iš: Lietuvos mokykla, 1939, nr. 1, p. 3-30; nr. 4, p. 241-251.
Atitautinimas ir jo būdai - spausdinama iš: Židinys, 1931, nr. 1, p. 23 32; nr. 2, p. 113-120.
Tautinis auklėjimas nutautintoje Vilniaus aplinkoje - spausdinama iš: Lietuvos mokykla, 1940, nr. 1, p. 3-15.
Filosofijos propedeutikos problema spausdinama iš: Lietuvos mokykla, 1937, nr. 5, p. 370-371; nr. 6/7, p. 452-457.
Mokyklų laisvė ir valstybė - spausdinama iš: Tiesos kelias, 1933, nr. 11, p. 666-677.
Prof. St. Šalkauskio pedagogika - spausdinama iš: Lietuvos mokykla, 1936, nr. 5, p. 329-348.

TURINYS

TAUTINIS AUKLĖJIMAS

 
Autoriaus žodis 7
Įvadas . TAUTA  IR  TĖVYN Ė 9

I. TAUTŲ ATSIRADIMO VEIKSNIAI 9
l.Ras ė 1 0
    a. Problemos atsiradimas 10
    b. Rasės sąvoka 12
    c. Rasė ir tauta 13
    d. Rasės vertingumas 15
    e. Rasės nepakankamumas tautai 17
2. Gyvenamoj i aplinka 18
    a. Aplinkos įtaka tautai 18
    b. Klimatas 21
    c. Teritorija 22
    d. Jūra 23
    e. Kalnai ir lyguma 24
3. Istorinis likimas 25
    a. Istorijos reikalingumas tautai 25
    b. Istorinio likimo esmė 27
    c. Dinaminis istorinio likimo pobūdis 28

II. TAUTOS ESMĖ 31
1. Tauta kaip vienetas 31
    a. Gamtinis vienetas 31
    b. Gamtinio vieneto trūkumai 32
    c. Kultūrinis vienetas .3 4
    d. Tauta kaip prigimties ir kultūros sintezė 36
2. Tautin ė individualybė 38
    a. Tauta kaip individas 38
    b. Tautinės individualybės kilmė ir sudėtis 39
    c. Tautinės individualybės esmės teorijos 41
    a. tautinis materializmas 42
    b. tautinis spiritualizmas 44
    d. Tautinė individualybė kaip būsena ir veiksena 47
    e. Tautinės individualybės pastovumas ir reikšmė tautai 51
3. Taut a kaip bendruomen ė 55
    a. Bendruomeniškas tautos pobūdis 55
    b. Tautos linkimas į regimą lytį 58
    c. Tauta ir valstybė 60
    d. Pilnutinis tautos supratimas 63

III. TĖVYNĖ 66
Įvedamoji pastaba. Tėvynės sąvokos išsivystymas 66
1. Tėviškė 69
    a. Ontologinis žmogaus ryšys su tėviške 69
    b. Psichologinis tėviškės pergyvenimas 71
    c. Moralinis tėviškės pobūdis . 73
    d. Tėviškės apimtis ir reikšmė 75
2. Tėvynė 77
    a. Tėvynė kaip išplėstoji tėviškė 77
    b. Trejopas žmogaus ryšys su tėvyne 77
    c. Tėvynės elementai ir sienos 80

Pirma dalis . TAUTINIS AUKLĖJIMAS KAI P
PEDAGOGINIS VEIKIMAS 83
    b. Tautinio auklėjimo objektas 89
    c. Tautinio auklėjimo atrama ir gairės 90
    d. Tautinio auklėjimo funkcijos 92
2. Tautinio auklėjimo tikslai ir uždaviniai 97
    a. Tiesioginis tautinio auklėjimo tikslas 97
    b. Netiesioginis tautinio auklėjimo tikslas 100
    c. Tautinio auklėjimo uždaviniai 100

I. TAUTINIO AUKLĖJIMO SĄVOKA IR TIKSLAS 83
1. Tautinio auklėjimo pradai 83
    a. Istorinio išsivystymo bruožai 83

II. TAUTINIO AUKLĖJIMO VEIKSNIAI 102
1. Šeima 102
    a. Šeimos ir tautos sąveika 102
    b. Šeimos reikšmė tautiškam auklėjimui 103
    d. Šeimos reikšmė patriotiniam auklėjimui 104
    e. Šeimos reikšmė nacionaliniam auklėjimui 105

2. Mokykla : 106
    a. Tautinio auklėjimo reikalas mokykloje 106
    b. Tautinis auklėjimas kaip mokomasis principas 108
    c. Mokyklos kaip lavinimo įstaigos vaidmuo tautiniame auklėjime 109
3. Valstybė 112
    a. Valdymas kaip auklėjimas 112
    b. Tautos veikdymas politikos priemonėmis 114
4. Bažnyčia 116
    a. Bažnyčios įtakos pagrindas tautiniam auklėjimui 116
    b. Bažnyčios įtaka tautiškumui 117
    c. Bažnyčios įtaka patriotizmui 119
    d. Bažnyčios įtaka nacionalinių nusiteikimų auklėjimui 119
5. Atsitiktiniai veiksniai 120
    a. Organizacijos 120
    b. Aplinka 122
2. Metodai 130
    a. Darbo metodas 130
    b. Pamokomasis metodas 132
3. Tautini o auklėjimo vieta pedagogikos sistemoje 133
    a. Tauta kaip savotiškas gyvenimo atžvilgis 133
    b. Dorinis tautinio auklėjimo pobūdis 134
    c. Tautinis auklėjimas kaip specialusis dorinis auklėjimas 135

III. TAUTINIO AUKLĖJIMO PRIEMONĖS IR METODAI 123
1. Priemonės 123
    a. Pamokymas 124
    b. Įkvėpimas 126
    c. Įpratimas 127
    d. Specialios priemonės 128

A n t r a d a 1 i s. TAUTIŠKAS AUKLĖJIMAS 138

I. TAUTIŠKUMO IR TAUTIŠKO AUKLĖJIMO SĄVOKA 138
1. Tautiškumo esmė 138
    a. Individo apsireiškimas tautoje 138
    b. Tautos apsireiškimas individe 140
    c. Tautiškumas kaip „tauta mumyse" 142
2. Tautiško auklėjimo sąvoka ir uždaviniai 144
    a. Tautiško auklėjimo esmė 144
    b. Tautiško auklėjimo tikslai ir uždaviniai 147

II. ETNINIO TAUTOS TIPO TOBULINIMAS 149
1. Etnini o tipo ir jo tobulinimo prasmė 149
    a. Etninis tipas kaip kūno nusiteikimas 149
    b. Etninio tipo vertingumas 151
    c. Etninio tipo tobulinimo esmė ir uždaviniai 152
2. Etnini o tipo išlaikymas 154
    a. Rasinio grynumo saugojimas 154
    b. Emigracijos tvarkymas 156
3. Etnini o tipo gerinimas 158
    a. Gerinimo būdas ir priemonės 158
    b. Šeimyninės eugenikos problema 161

III. TAUTIŠKOS MĄSTYSENOS LAVINIMAS 164
1. Tautos santykiai su kalba 164
    a. Kalbų įvairumas kaip mąstymo skirtingumo apraiška 164
    b. Kalba kaip veizdimojo pažinimo pasekmė 166
    c. Tautos apsireiškimas kalboje 169
2. Gimtosios kalbos mokymo prasmė 173
    a. Mąstymo apsprendimas tautiška lytimi 173
    b. Tautinio pasaulėvaizdžio perteikimas 175
    c. Individo įjungimas į tautos kultūrą 176
3. Gimtosios kalbos mokym o praktika 178
    a. Dėstomieji gimtosios kalbos objektai 178
    b. Dorinis momentas gimtosios kalbos mokyme 182
    c. Reikalavimai gimtosios kalbos mokytojui 184
    d. Dvikalbių pradžios mokyklų problema 185
    e. Nusistatymas tarptautinės kalbos atžvilgiu 186

IV. ESTETINIS TAUTOS LAVINIMAS 188
1. Tautos įtaka menui 188
    a. Menininko ryšiai su tauta 188
    b. Stiliaus kitimas tautoje 191
    c. Tautos įtaka meno rūšiai 193
    d. Estetinio tautos lavinimo prasmė ir uždaviniai 195
2. Estetini o tautos lavinimo priemonės 198
    a. Šalies gamta 198
    b. Dirbtinė aplinka 200
    c. Paišybos pamokos 201
    d. Tautinė literatūra 203
    e. Tautinės dainos ir tautinė muzika 205
    f. Tautiniai šokiai ir žaidimai 206

V. RELIGINIO TAUTIŠKUMO AUKLĖJIMAS 207
1. Tauta kaip religinis vienetas 207
    a. Tautinė religija ir tautiška religija 207
    b. Religinio tautiškumo esmė 209
    c. Tautinės individualybės prasmė religijoje 212

2. Tautiškumo atbaigimas religiniu auklėjimu 214
    a. Tautinis principas religiniame auklėjime 214
    b. Priemonės religiniam tautiškumui auklėti 215
    c. Tautiškumo atbaigimas relig ijoje 218

T r e č i a  d a 1 i s. PATRIOTINIS AUKLĖJIMAS 220

I. PATRIOTIZMO PAGRINDAI 220
1. Patriotizmo pradai 220
    a. Patriotinis jausmas 220
    b. Patriotinis susipratimas 223
2. Patriotizm o reikalavimai 22 6
    a. Kūrybinis patriotizmo pobūdis 226
    b. Troškimas tautai didybės 227
    c. Objektyvus tautos vertinimas 230
    d. Asmens tobulinimas 231
3. Patriotinio auklėjimo sąvoka ir uždaviniai 232
    a. Patriotinio auklėjimo esmė 23 2
    b. Patriotinio auklėjimo tikslai ir uždaviniai 234

II. PATRIOTINIS ĮSISĄMONINIMAS 236

įvedamoji pastaba. Patriotinio įsisąmoninimo esmė ir sritys 236

1. Patriotizmas ar kosmopolitizmas 236
    a. Tauta kaip žmonijos atrama 237
    b. Tautos meilė kaip žmonijos meilės pagrindas 240

2. Tautinės praeities pažinimas 242
    a. Tautos ryšys su praeitimi 242
    b. Tautinė istorija kaip patriotinio auklėjimo priemonė 243
    c. Tautinės istorijos mokymo būdas 245
    d. Tiesos principas tautinės istorijos mokyme 246

3. Tautinės praeities atgaminimas 247
    a. Praeities pažinimas ir praeities pajautimas 247
    b. Tautinės tradicijos 248
    c. Tautinės šventės 250
    d. Tautos vėliava ir tautos ženklas 251
    e. Istoriniai tautos paminklai 252
4. Tautinė s dabarties pažinimas 253
    a. Kraštotyra kaip patriotinio auklėjimo priemonė 254
    b. Kraštotyros dėstymo eiga 255
    c. Krašto gamtos pažinimas 257
    d. Ekskursijos ir kelionės 258

III. PATRIOTINIS VEIKDYMAS 260

1. Auklėjimas ginti tėvynę 260
    a. Tėvynės gynimo prasmė 260
    b. Karinio paruošimo esmė 261
    c. Karinis paruošimas mokykloje 262
    d. Kariuomenė kaip patriotinio auklėjimo veiksnys 264

2. Nacionalizmo pagrindai 266
    a. Tautinio prado įsigalėjimas 266
    b. Antropocentrizmo pakeitimas etnocentrizmu 268
    c. Nacionalizmas kaip doktrina 271
    d. Nacionalizmas kaip praktika 273
    e. Nacionalizmas kaip jausmas 274
    f. Pagrindinės nacionalizmo idėjos 276

3. Nacionalizmo pasekmės 276
    a. Patriotizmo žlugimas 276
    b. Tautos žlugimas 278
    c. Kultūros sunykimas 280
    d. Prieštaravimas žmonijos išsivystymui 282

IV. PATRIOTIZMO PAŠVENTIMAS 284
1. Religiniai patriotizmo pagrindai 284
    a. Patriotizmo ryšys su antgamte 284
    b. Patriotizmo atbaigimas religijoj 285

2. Krikščionybė ir patriotizmas 287
    a. Esminis Krikščionybės ryšys su patriotizmu 287
    b. Krikščionybė ir nacionalizmas 288

Ketvirtadalis . NACIONALINIS AUKLĖJIMAS 290

I. TAUTOS TAPIMAS NACIJA 290
1. Nacijos sąvoka ir žymės 290
    a. Nacija kaip tautinė asmenybė 290
    b. Nacijos žymės 292
    c. Nacija ir valstybė 295

2. Nacionalinio auklėjimo esmė ir uždaviniai 296
    a. Nacionalinis auklėjimas kaip nacijai reikalingų sąlygų rengimas 296
    b. Nacionalinio auklėjimo tikslai ir uždaviniai 297

II. AUKLĖJIMAS TAUTINEI KULTŪRAI 298
1. Kultūro s tautiškumo problema 298
    a. Kultūros ryšys su tautybe 298
    b. Formalinis tautinės kultūros pobūdis 300
    c. Tautinės kultūros veiksniai 302

2. Kultūrinis tautos veikdymas 304
    a. Bendrojo kultūros lygio pakėlimas 304
    b. Kultūros kūrėjų auklėjimas 306
    c. Šviesuomenės auklėjimas bendradarbiavimui su liaudimi ... . 308

III. AUKLĖJIMAS TAUTINIAM PAŠAUKIMUI 311
1. Tautinio pašaukimo sąvoka 311
    a. Tautinio pašaukimo susidarymas 311
    b. Tautinis pašaukimas kaip subjektyvinis linkimas 313
    c. Tautinis pašaukimas kaip idėjos realizavimas 314
    d. Anttautinis tautinio pašaukimo pobūdis 316
    e. Tautinio pašaukimo reikšmė 317
    f. Sąlygos tautiniam pašaukimui vykdyti 318

2. Tauto s rengimas josio s pašaukimui 319
    a. Naujųjų kartų įsisąmoninimas 319
    b. Specialinių nusiteikimų išvystymas 322

IV. AUKLĖJIMAS ANTTAUTINĖMS PROBLEMOMS 325
1. Kultūrini o tautų bendravimo reikalas 325
    a. Tautinės kultūros linkimas plisti 325
    b. Tautos linkimas į žmoniją 326

2. Auklėjimo anttautinėms problemoms uždaviniai ir priemonės 328
    a. Tarptautinio masto žmonių parengimas 328
    b. Dalyvavimas tarptautiniuose institutuose ir kongresuose .... 330
    c. Tarptautinis intelektualinis bendradarbiavimas 330
    Pabaiga . NACIJA IR ŽMONIJA 332
1. Nacija kaip tautos perėjimas į žmoniją 332
2. Tautinio auklėjimo perėjimas į tarptautinį auklėjimą 333

Bibliografi a 335

UGDYMO FILOSOFIJA

IDEOLOGINIAI ŠIŲ DIENŲ PEDAGOGIKOS PAGRINDAI 343
    1. Pasaulėžiūr a kaip pedagoginės tipologijos pagrindas 343
    2. Pagrindiniai pasaulėžiūros ir pedagogikos tipai 349
    3. Pedagoginis natūralizmas 357
    4. Pedagogini s humanizma s 365
    5. Pedagoginis teizmas 377
    6. Dabarties pedagogikos bendrosios žymė s 382

LAVINIMAS IR AUKLĖJIMAS 390

Įvadas . Tradicinis lavinimo ir auklėjimo supratimas ...390

1. Lavinim o prigimtis 392
    a. Išsilavinimo supratimas 392
    b. Objekto vaidmuo lavinime 395
    c. Ugdytojo vaidmuo lavinime 397
    d. Lavinimo apimtis 399
2. Auklėjimo prigimtis 401
    a. Etinis auklėjimo pobūdis 401
    b. Auklėjimo apimtis 40 4
    c. Auklėjimas kaip normatyvinė funkcija 407
    d. Ugdytojo vaidmuo auklėjime 408
    e. Ugdytinio veikimas auklėjime 411

KUR KRYPSTA DABARTINIS UGDYMAS? 412
PEDAGOGINIO VITALIZMO PROBLEMA
420
    a. Dvasių persiskyrimas dabartiniame ugdyme 420
    b. Vitalinis pradas kaip ugdymo atrama 424
    c. Vitalinis pradas ugdymo istorijoje 427
    d. Vitalinio prado veikmės susikristalizavimas tipo pavidalu ...431
    e. Vitalinio tipo apraiškos dabartiniame ugdyme 435
    f. Vitalinio tipo santykis su idealine kultūra 437

PEDAGOGINIO SANTYKIAVIMO PROBLEMA 439
    1. Dviasmeninis ugdymo pobūdis 43 9
    2. Pedagoginė meilė kaip pedagoginio santykiavimo pagrindas 442
    3. Pedagoginio santykiavimo pradai 446
    4. Pedagoginio santykiavimo bendruomenė 447

UGDYTOJAS IR UGDYTINIS 450
    1. Ugdymas kaip tarpasmeninė difuzija 450
    2. Ugdymas kaip sąmoningas ir tikslingas veikimas 457
    3. Ugdymas kaip individualinis veikimas 465
    4. Ugdytinio veiklumas ugdyme 472
    5. Ugdytinio veiklumo supratimas 478

UGDYMAS KAIP KŪRYBA 487
    1. Žmogaus tapimo pobūdis 488
    2. Kuriamasis ugdym o pobūdis 493
    3. Ugdymas kaip originalus aktas 501

UGDYMO SANTYKIS SU KULTŪRA 508

VAISINGASIS MOMENTAS UGDYME 511
    1. Vaisingoj o moment o esm ė 511
    2. Vaisingasis momenta s ugdym o funkcijose 514

Įvadas . Mokykla kaip tautinio auklėjimo veiksnys 521

    1. Tautinio auklėjimo reikalas mokykloje 521
    2. Tautini o auklėjimo pobūdis mokykloje 523

I. MOKYKLOS VAIDMUO TAUTIŠKUMUI AUKLĖTI 525
    1. Tautiško auklėjimo supratimas ir uždaviniai 525
    2. Gimtosios kalbos mokymas 52 8
    3. Tautinės literatūros ir meno mokymas 533
    4. Tikybos mokymas 539

II. MOKYKLOS VAIDMUO PATRIOTIZMUI AUKLĖTI 543
    1. Patriotinio auklėjimo supratimas ir uždaviniai 543
    2. Tautinės istorijos mokymas 54 4
    3. Tautinės geografijos mokymas 547
    4. Karinio parengimo mokymas 55 0

III. MOKYKLOS VAIDMUO NACIONALINIAMS NUSITEIKIMAMS AUKLĖTI 553
    1. Nacionalini o auklėjimo supratimas ir uždaviniai 553
    2. Savarankiškum o principas mokykloje 557
    3. Svetimų kalbų mokymas 559
    4. Tautinės kultūros mokslas 562

Pabaiga . MOKYKLOS KAIP ĮSTAIGOS VAIDMUO TAUTINIAME AUKLĖJIME 563
    1. Mokyklo s pastatas ir jo aplinka 563
    2. Mokytojas ir jo asmenybė 565

ATITAUTINIMAS IR JO BŪDAI 567
    Įvado žodis 567

I. ATITAUTINIMO PRASMĖ IR POBŪDIS 568
    1. Nutautinim o politikos smerktinumas 568
    2. Atitautinimo prasmė 572
    3. Pedagogini s atitautinimo pobūdis 574

II. ATITAUTINIMO BŪDAI 579
    1. Izoliacijos politika 579
    2. Prievartos politika 581
    3. Pralenkim o politika 582

III. KLAIPĖDOS KRAŠTO ATITAUTINIMAS 585
    1. Mūs ų politikos kryptis 585
    2. Senosios individualybės globojimas 586
    3. Keitimasis kultūrinėmis vertybėmis .588

TAUTINIS AUKLĖJIMAS NUTAUTINTOJE VILNIAUS APLINKOJE 58 9

Į v a d a s. Atitautinimo prigimtis 589

    1. Vilniaus krašto nutautinimo pobūdis 591
    2. Vilniaus krašto atitautinimo gairės 594
    3. Vilniaus krašto atitautinimo priemonės 599

Pabaiga . Mokytojas kaip atitautinimo darbo centras 602

FILOSOFIJOS PROPEDEUTIKOS PROGRAMA 604
    Kritinė dalis 604
    Pozityvinė dalis 606

MOKYKLŲ LAISVĖ IR VALSTYBĖ 613
    1. Monopolio sistema 614
    2. Laisvė šalia valstybės 618
    3. Laisvė per valstybę 620
    4. Sintetinio išsprendimo argumentai 62 4
    5. Pats veikalas 627

PROF. ST. ŠALKAUSKIO PEDAGOGIKA 628
Pasiaiškinimas 628
I. FILOSOFINIAI PAGRINDAI 629
    1. Filosofija ir pedagogika 629
    2. Prof. Šalkauskio filosofijos kilmė 630
    3. Integralinis sintetizmas 63 2
    4. Idealistinis realizmas 632

II. SISTEMOS METMENYS 633
    1. Bendriej i ugdym o pagrindai 633
    2. Fizini o lavinimo principai 636
    3. Mokykl ų tvarkymo principai 640
    4. Visuomenini o auklėjimo principai 646
    5. Lietuvių tautos ugdym o pagrindai 650
III. BENDRA CHARAKTERISTIKA 65 4
    1. Sintetinis pobūdis 654
    2. Teorinis pobūdis 655
    3. Linkimas į aktualų gyvenimą 655
    Baigiamasis žodis 656

PEDAGOGIKOS ISTORIJA 658

Įvadas . Pedagogikos istorijos mokslas 658

    1. Pedagogikos istorijos žymės 658
    2. Pedagogikos istorijos apimtis 662
    3. Pedagogikos istorijos padalinimas 667

Redakcinės ir bibliografinės pastabos 674
Vardų rodyklė 677

Serija „Iš Lietuvos filosofijos palikimo"
Antanas Maceina
Raštai, t. 8
Pedagogikos filosofija

Sudarė Antanas Rybelis
Redaktorė Vita Malinauskienė
Meninis redaktorius Romas Dubonis
Korektorė Marijona Rėzienė
Maketavo Danutė Navickienė

2002. Užsakymas 1373
Išleido „Minties" leidykla, Sierakausko 15, 2009 Vilnius.
Spausdino „Aušros" spaustuvė, Vytauto pr. 23, 3000 Kaunas.

Maceina A .

Ma 32 Raštai / Antanas Maceina ; Sudarė A. Rybelis. - Vilnius, Mintis, 1987-2002 . - (Iš Lietuvos filosofijos palikimo : LFP) .

T. 8: Pedagogikos filosofija. - 2002. - 694 p. - Bibliogr.: p. 674-
676. - Vardų r-klė: p. 677-681. - ISBN 5-417-00825-7.

676. - Vardų r-klė: p. 677-681. - ISBN 5-417-00825-7.

    Aštuntame „Raštų" tome spausdinami A. Maceinos pedagogikos filosofijos veikalai iš prieškario Lietuvos periodinių leidinių ir pokario emigracinės spaudos.

UDK 1 (474.5)
Ma 32