„Žmogus yra kūrėjas. Žmogaus kūrybiškumas yra pagrindinė jo žymė. Tai pirmykštis jo būtybės pradas, kuriame glūdi visi kiti pradai“.
Antanas Maceina
Tatjana Maceinienė:
„Šis Maceinos teiginys, kuriuo jis apibūdina žmogų,pirmiausia taikytinas jam pačiam. Išties būtų sunku rasti kokį nors kitą tinkamesnį jam apibūdinimą. Antanas Maceina buvo kūrėjas tikrąja šio žodžio prasme: būtent kūrybiškumas buvo „pagrindinė jo žymė“. O kūryba buvo pagrindinis Maceinos nusiteikimas ir principas. Norint tuo įsitikinti, reikia tik įdėmiai paskaityti jo gyvenimo bei jo raštų puslapius, įsiklausyti į jo poeziją...
<...> Tačiau, nors kurti ir filosofuoti žmogų yra „apsprendusi pati jo prigimtis“ ir mes visi daugiau ar mažiau dalyvaujame kūrybiniuose procesuose ir filosofuojame, toli gražu ne kiekvieną iš mūsų galima pavadinti kūrėju, filosofu, poetu... Maceina tapo kūrėju plačiąja šio žodžio prasme. Jis tapo filosofu–kūrėju, „teologu–kūrėju“, kaip jį pavadino kunigas Stasys Yla, poetu... Daugelis netampa...
Nes žmogus kaip asmuo negali būti kūrėjas, juo gali tapti tik žmogus asmenybė. Pasak Maceinos, kiekvienas žmogus yra asmuo, bet ne kiekvienas – asmemybė. „Asmuo yra žmogiškosios būtybės pagrindas, tuo tarpu asmenybė yra didesnis ar mažesnis jos galių išsiskleidimas.
<...> Žmogus kaip asmuo nėra matuojamas nei jo galiomis, nei jo veikmenimis, o tik tuo, kad jis yra Aš – toks pat kaip ir visi kiti Aš“. Vadinasi, asmenybė matuojama jos galiomis, tiksliau, savo „galių Išsiskleidimu“. O tai yra tam tikras rezultatas. Kūrybinių galių Išsiskleidimo rezultatas – kūriniai. Taigi tapdamas asmenybe, Maceina tapo kūrėju...
Kiekvienas žmogus, t. y. kiekvienas asmuo kuria, bet ne kiekvienas sukuria, lygiai taip pat kaip ir filosofuodamas ne kiekvienas sukuria filosofiją. <...> Maceina sukūrė filosofiją, kurioje atsispindėjo visas jo mąstymas ir visas jo veikimas... Tai reiškia, kad jis sukūrė asmeninę, todėl – savitą filosofiją... Filosofija juk yra asmens buvimo apraiška. „Buvojame taip, kaip filosofuojame“, – teigė Maceina. „Filosofijos ir žmogaus būvio vienybė yra lygiai tokia pat ankšta, kaip filosofijos ir asmens (išskirta mano – T. M) vienybė“. Tad norėdami suprasti patį filosofą, jo asmenybę, mes turime ieškoti rakto jo filosofijoje, kuri visada, pasak Maceinos, yra biografinė. Anot jo, neasmeninės filosofijos negali būti. <...>
Taigi norint suprasti Maceinos asmenybę, pirmiausia reikia susipažinti su jo filosofija, su jo kūryba apskritai, nes žmogus kaip kūrėjas atsiskleidžia tik savo kūryboje. Tad jei norime „paregėti“ kūrėją filosofą giliausioje jo paties tikrovėje, mes neturime būti „suvedžioti“ kasdienės jo būties, nes kasdienybė, būdama „gilus prapuolimas pasaulyje“, jo neatskleidžia. Jį atskleidžia tik jo kūriniai – jie kalba aie jį, liudija, apreiškia, garbina arba pasmerkia...“
(iš knygos Tatjana Maceinienė „Išmintis, gimusi kančioje. Antanas Maceina: Gyvenimas ir kūryba“)
Interneto žinynai, enciklopedijos
https://lt.wikipedia.org/wiki/Antanas_Maceina
http://www.enciklopedija.lt/antanas-maceina/
http://lietuvai.lt/wiki/Antanas_Maceina
Straipsniai spaudoje apie Antaną Maceiną, jo kūrybą - pagal šaltinius
Atnaujintas 2003 m. vasario 12 d.
Atminties dedikacija filosofui Antanui Maceinai
Lina KLUSAITĖ
Atnaujintas 2003 m. kovo 12 d.
Negalėdami padėti gėlių sausio 27 dieną, per 95-ąsias gimimo metines, ant iškilaus filosofo, poeto, mąstytojo Antano Maceinos kapo, jo pagerbti, prisiminti ir nusilenkti būrys panevėžiečių vasario 8 dieną susirinko į G. Petkevičaitės – Bitės viešosios bibliotekos galeriją “2 –asis aukštas”. Šventę praturtino atvykęs filosofo sūnus Saulius su žmona Tatjana, kuri įsimylėjusi A.Maceinos kūrybą. T.Maceinienė nėra niekada gyvenime mačiusi A. Maceinos. Bet ji išvaikščiojo gimtąsias jo pievas ir panemunę, įsigyveno į kūrinius ir laiškus, lesiojo įvairius gyvenimo trupinėlius – visa, kas susiję su filosofo gyvenimu. Dabar ji audžia didžiulę maceiniškos šviesos pilną drobę, kuria gobia lietuvišką krikščionišką filosofiją.
Atnaujintas 2007 vasario 14 d.
Prisimenant žymųjį filosofą Antaną Maceiną
A. Maceina – pranokęs savo laikmetį
Iškilaus ir labai produktyvaus filosofo A. Maceinos 100-ųjų gimimo metinių proga atmintyje iškilo prisiminimų apie šį nepaprastą teologą ir filosofą. Pamenu, kad apie 1975-1980 metus, tuo tikėjimo bei tautinių vertybių persekiojimo laiku, pozityvią krikščioniško mąstymo įtaką patyriau skaitydamas A. Maceinos knygas ir straipsnius, kurie buvo publikuojami periodiniame leidinyje „Židinys“. Šis žurnalas buvo aukšto krikščioniško, kultūrinio ir istorinio lygio, leidžiamas prieš Antrąjį pasaulinį karą. Kun. Vytenis Vaškelis
Antano Maceinos 100-osioms gimimo metinėms
Lietuvių garsiausias filosofas, teologas, poetas
Antano Maceinos (Jasmanto) 100-osioms gimimo metinėms
Dieve,
taip, Dieve, prieš rašydamas apie Antaną Maceiną turiu melstis.
Dėkoju, Dieve, Tau, kad davei lietuvių tautai ir pasauliui tokį nuostabų genijų-kūrėją!
Jei Tu, Dieve, būtum davęs pasauliui tik pranašus, savo Sūnų, Šventąjį Raštą ir dar pridėjęs Antaną Maceiną, tai jau galima sakyti, kad Tu jau nepaprastai, be galo apdovanojai pasaulį! Nes filosofo A. Maceinos asmenyje taip ryškiai atsiskleidžia Tavo beribiškumas.
Prisilietęs prie žmogaus sielos gelmių
Reikšmingiausias lietuvių filosofas. Pirmasis, kuris filosofavo tikrai lietuviškai. Lietuviškų filosofinių terminų kūrėjas. Poetas filosofijoje ir filosofas poezijoje. Taip kalbama ir rašoma apie Antaną Maceiną, kurio 100-ojo gimtadienio minėjimas Juozo Tumo-Vaižganto muziejuje sutraukė daugybę kauniečių. Daugelis net prisipažino mėgstantys ir mylintys šį žmogų. Pasiilgstantys jo žodžio – filosofinio ir poetinio.
ALVYDAS JOKUBAITIS. TAUTA IR VALSTYBĖ: ANTANO MACEINOS ŠIMTMEČIUI
ANTANAS MACEINA APIE MEILĘ: LAIŠKAI, EILĖRAŠČIAI, PASVARSTYMAI
Tatjana Maceinienė. Žmogui gera būti tik meilėje: Antanas Maceina apie Meilę: laiškai, eilėraščiai, pasvarstymai. – Vilnius: Margi raštai, 2009, 175 p.
ANTANAS MACEINA. DABARTINIAI MŪSŲ RŪPESČIAI
ANTANAS MACEINA. KAS YRA KRIKŠČIONYBĖ: ŽODIS AR GYVENIMAS?
KĘSTUTIS K. GIRNIUS. MACEINOS „TAUTINIS AUKLĖJIMAS“
A.Maceina "Kristus ir Bažnyčia " (Krikščionybė ir tauta) 1980 m. gegužės mėn. Vokietijoje katalikų suvažiavimui
Prof. Vytauto Radžvilo pranešimas, skaitytas ateitininkų rengtoje konferencijoje "Antano Maceinos fenomenas", vykusioje 2008 m. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
V. Radžvilas - A. Maceinos kūrybos klausimu. I dalis
V. Radžvilas - A. Maceinos kūrybos klausimu. II dalis
A.Maceinos 100 metų jubiliejus, minėjimas Vilniuje, Bernardinų bažnyčioje 2008 m.
A.Bumblausko pokalbis su V.Radžvilu, A.Jokubaičiu apie Antaną Maceiną
Mažoji studija Jūratė Grabytė – Liutauras Serapinas, Tatjana Maceinienė apie knygą: "Ne tikrovės drumzlėse, o idealo šviesoj", apie ateitininkų vertybes, apie kultūrą, kad nėra teisingumo, apie jaunimo auklėjimą.